TYRINĖJANT BIJŪNŲ PRAEITĮ

Saulėtą spalio popietę, su mokyklos vaikais išsiruošėme į tiriamąjį žygį. Šį kartą savo tiriamuoju objektu pasirinkome senąją Raipolio arba kaip kitaip, senuosiuose XVII a. dokumentuose minimą, Dapų dvarvietę.

Pasigrožėje rudeninėmis Dapų ežero pakrantėmis, pasiekėme ir pačią senąją dvarvietę, įsikūrusią ant aukšto, stataus ežero pakrantės šlaito.

Pirmas dvaro paminėjimas žinomas iš 1644 m. didikų Riomerių inventoriaus dokumento, kuriame aprašyti pastatai, gyvuliai, pasėliai. Čia taip pat aprašyti ir dvarui priklausę Buzgonių (Bijūnų), Nečiūnų, Raizgonių ir Miglinų kaimų baudžiauninkai su šeimomis, bei minima karčiama, pirtis, bravoras ir dviejų akmenų vandens malūnas, kurio tvenkinio liekanas dar ir dabar galima pastebėti šiaurinėjė dvarvietės pusėje.

Dvaro rūmų pastatai buvę mediniai, tačiau tikrai neprasti. Tai patvirtina ir tas faktas, kad visame dvarvietės perimetre dar ir dabar žemės paviršiuje randama daugybė įvairiausių formų XVII-XVIII a. glazuruotų koklių likučių.Tokią prabangią prekę tais laikais (kaip beje ir šiais) sau galėjo leisti tik labai dideles pajamas gaunantis asmuo.

Ištyrinėję dvarvietę ir atradę keletą įvairiais raštais ir ornamentais išmargintų koklių duženų, pilni įspūdžių grįžome namo.

Bijūnų mokyklos-daugiafunkcio centro

neformalaus ugdymo organizatorius

Dainius Jurgelevičius